Laukiu šviesių dienų,
Kai nebepūs žvarbus vėjelis,
Lietutis nekrapnos,
Prabus ir beržas baltaplaukis,
Visi miško kalneliai
Gėlėmis pasipuoš…
Tada ir apsivilksiu
Mėlyną suknelę,
Pasidabinsiu kriauklių vėriniu,
Baltais plukių bateliais
Skubėsiu drauge šokti
Ir pas drugelius...
Gal nusilenks ir princas,
Skrybėlę pakėlęs,
Baltu žirgu atjojęs
Suspaus sidabrinius pentinus, –
Pavasaris žibutei pažadėjo,
Bus vestuvės, bus...
Tiek metų laukiau
Ir šios valandėlės,
Kada žiogai užgros,
Kai pievos – žalios, žalios,
Su deimantais ant smilgų,
Mums akompanuos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą