Gėlė ar medis
Turi savo vietą:
Išdygęs ir užaugęs,
Kur neįprasta,
Skirta kitam,
Jaučiasi nuskriaustas,
Taip ir žmogus,
Lyg batais padėvėtais
Eitų per žemę,
Nepakeldamas akių į dangų, –
Ten vietos būna
Kiekvienam…
Oi, mes – lietuviai,
Kiek tremtiniais riedėta
Iš tėviškės į Sibirą,
Vergovei pasmerkti,
Išmokę ir kalbų,
Anksčiau mums negirdėtų,
Sugrįžę pelenais
Ar iš įšalo atkasti,
Neranda daugelis ir savo vietos
Europos vidury…
Medelis pasodintas,
Žibutė mena miško grožį
Palangėje namų,
Nors jie – kaip ne savi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą