Žmonijos prigimtis –
Išsaugoti save,
Paskleisti giminę,
Nekaltas čia žaltys,
O rojus tik vėliau atsiveria,
Kada vaikai ateina pro duris…
Kuris bus Kainas,
O kuris bus Abelis,
Tėvai nežino,
Vienodai saugo – myli,
Pasirenka jie patys kelią,
Ydos – ne iš prigimties,
Nekaltas čia Adomo obuolys,
O nuodėmė – tik lapas figos,
Jis – kiauras
Nuo pačios šerdies.
Ne danguje užprogramuota
Laimė ir pavydas,
Žemė – ugniakuras,
Drauge – mirtis.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą