Kiekvieną rytą pasveikina
Mus skaisti saulė,
Atsiveria nauja diena,
Parodo, koks gražus pasaulis
Ir kas šalia…
Per baltą pusnį brenda vėjas
Ir atpučia pavasario miglas,
Išjudina lytis,
O pragiedrėjus žiūriu į dangų,
Kaip mylimo akis,
Tokias geras…
Kiekvieną vakarą prisimenu
Į amžinybę artimus išėjusius,
„Avie Marija’’ nuostabias gaidas,
Prisimenu, kaip meldėsi mama,
Kaip rėžė kryžių
Ant duonos kepalėlio,
Man pagrandukas teko,
Po riekę ir kitiems vaikams…
Neskaitė Konstitucijos ir nereikėjo,
Maldaknygę turėjo,
O tėtės žodžiai
Iki šiol gyvi visiems laikams:
„Būk doras, vaike, ko aš negalėjau,
Dabar jau tu tęsi
Ir perduodi kitiems’’.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą