Mačiau ne vieną
Ežerą kalnų,
Kur dangus
Su vandeniu susimaišo,
Kaip krenta
Vanduo iš krioklių,
Skalsia srove pavirtęs…
Koks skaidrus dugnas,
Pilnas akmenų,
Nugludinti ir švelnūs
Ramiai mirksta,
Kokia gaiva rytais,
Kai saulė kelia
Blyksnį į paviršių…
Girdėjau kalnų aidą,
Kai debesys užslenka,
Žaibai perskrodė
Kalno smaigalį,
Ištryško ten ugnis,
Kurią gesino
Liūties vandenys,
Kaip nutekėjo
Į ežerų gelmes,
Šventu pavirtęs…
Jei antrą kartą
Būtų galimybė prisikelti,
Statyčiau trobą prie kalnų,
Iš ežero turėčiau
Jėgų semtis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą