Vėjas patikrina
Ąžuolo galias, –
Vis judina ir judina,
Kad neužsnūstų ir tvirtėtų,
Nereikalingas numeta šakas,
Gilyn ir šaknys skverbiasi,
Kol puri žemė,
Lietaus išakėta.
Žmogus – kaip medis,
Per metus tampa ir gruoblėtas,
Nusilpsta kojos vaikštant,
Parūpsta atsisėsti,
Kol dangus apsaugo,
Dirba, kaip apsėstas,
Stebina vaikus darbais,
Parodo, ką jiems reikės tęsti,
Kaip žemę mylėti, –
Be žemės, neaugs medis,
Ąžuolo vainiko
Nebus kam ant pečių uždėti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą