Kolegei Vandai Grigelionienei mirus
Diena pakeičia dieną,
Po nakties – aušra,
Pasidalina visko vis po lygiai, –
Tiek džiaugsmo, netekčių,
Vieni užgimsta, o kiti išeina,
Per amžinybės slenkstį
Žengsime visi su draugų palyda…
Skinam gėles – jos irgi miršta,
Dedame ant karsto
Savo pažįstamiems ir artimiems,
Kad ir nemato,
Bet prisiminimai širdy aidi,
Kad buvome drauge,
Nors paskutinę šią minutę,
Primins jus užsimerkusi
Jauna gėlė,
Kuri visus palydi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą