Nežinoma visatos paslaptis, - kiek ją tyrinėtų, tik daugiau atsiranda klausimų, iš kur atsirado gyvybė, kas ją ir naikina, kur dingsta mūsų sielos, kokie eksperimentai vyksta žemėje ir tenai, į kur sugrįžtama.
Visagalis Kūrėjas yra viso to sumanytojas: ką sukūrė, tas ir nedingsta, tik keičia formą. Ką mes, paprasti žmonės, laikome genijais irgi yra tik eksperimentas. Kūrėjo sūnus sumanė tobulinti Tėvo sumanymą ir keisti žmogaus prigimtį. Žmogus tobulinamas, kai kelis kartus pasiunčiamas į žemę. Daug filosofų, menininkų iki šiol bando pralenkti Leonardo da Vinci, bet nepasiseka įminti ir vieno jo paveikslo paslapties, o Mona Liza iš tų pastangų vis dar šypsosi …
Žmogus vis stengiasi pralenkti ne tik buvusius genijus, bet ir Kūrėją, prigamina tiek produktų, kad tenka daugybę išmesti nė karto nepanaudotų, apsiginkluoja taip, gindamasis nuo savųjų, kad galima būtų sunaikinti ne tik gyvybę, bet ir planetą. Tiek su savimi atsineša į žemę ydų, kad užteks amžiams darbo jas taisyti ir taisyti...
Į vieną kūną Kūrėjo sūnus sumanė sudėti ne vieną sielą. Šis eksperimentas – nepakartojamas. Nepakartos žmonija tos ląstelės DNR kodo, nes ji yra sukurta ne žemėje.
Peršasi mintis, kad mes nesame šios žemės tikrieji gyventojai, o atsiųsti čia, kaip naujų eksperimentų dalelės, kurios bus vėl sugrąžintos į nežinomą Visatos erdvę.
Gimstame naujame kūne ir niekas nesidomi tol, kol vėl sugrįšime pakeitę savo paveikslą, besišypsantys paskutinę sekundę dangui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą