Nebuvo laimingesnių metų,
Kurie – praeity, –
Dvi karštos vasaros,
Kelios akys šiltos,
Dvi rankos – jau iš daugelio,
Tarsi sunertos vainiku, –
Suaugę ir trys sūnūs,
Aštuoni vaikaičiai,
Kaip vėrinys ant kaklo –
Gryno gintaro!
Nebūna vasarų pilkų, –
Jos – tikras auksas,
Saulėtekyje veidą nusiprausiu,
O vakare tau leisiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą