Ona Baliukienė
Saulutės šilumą
Pajuntame rytais
Su tavimi ir laukiu,
Kad šviestų įdienojus,
Gerumą priimu – ji saulė
Po tamsios nakties,
Nors purškia ir iš debesų, –
Tai atgaiva rytojui…
Tavoji pažintis
Man įkvėpė – matyt gulbes
Mažame tvenkinyje,
Kaip saugo jie vaikus,
Net po sparnais nešioja,
Dabar mes – abi baltos,
Su šypsena ir laime širdyse,
Kaičiamės ir saulės spinduliu
Prie ežerų ir jūrų marių, –
Jis ir namus atstoja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą