Ne
dabar, ne šiandien,
Gimė
mano žodžiai,
Jie
atskrido ir iš motinos,
Buvusių
genčių…
Ne šį
rytą kėliau, –
Visada
žiūrėjau,
Kaip
nušvinta saulės rutulys
Už
marių ir miškų…
Ne šį
vakarą girdėjau
Skambant
Bachą, –
Jis
seniai – virš debesų,
Kelią
nerimą akordai,
Bet
ir nuramina,
Kad
gyvenimas dar nesibaigia,
Lieka
čia ir pėdos,
Daug
melodijų tyrų…
Ona
Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą