Ant vieno žiedo sutelpa,
Kas jaučia skonį,
Sugeria nektarą:
Kamanė, bitė, musė, skruzdėlė,
Mažytė čirpianti cikada.
Viename žiede – gyvybės pradas, –
Atsimerkia, užsimerkia,
Gręžiasi į saulę,
Į juodą žemę auga šaknimis,
O viršūne – į dangų…
Gyveni ir pajunti,
Kad mūsų žemė – žiedas,
Į ją ir kabiniesi šaknimis,
Skleidi šakas plačiai,
Kad atlaikytumei audras,
O subrandintas grūdas
Sugrįžtų vėl į žemę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą