Lelija

Pavasarį pasiklausiau gegutės, –

Ji man skaičiavo metelius,

Paskui ilgam nutilo,

Leido ir man pas ją

Nueiti į svečius…

Mūsų abiejų vaikai užaugo,

Tik aš savuosius auginau pati,

O ji kūkavo lygiai graudžiai,

Nes nežinojo,

Kur jos vaikeliai palikti…

Linksmiau man ir gyventi, –

Vaikaičiai – pupos,

Iš po stalo lenda,

Praaugo ir mane,

Trobos lubas,

Dabar žvalgausi vis į dangų,

Kada patapsiu lelija.