Myliu žalius lapus,
Kaip niekada dar nemylėjau,
Ne paskutinis šis ruduo,
Bus vėjo gūsių, –
Jie ir pastūmėja,
Kad siektum meilėje
Naujų gėlių…
Aš – rausvas lapas,
Supamas nuo vėjo,
Sūpynės – tik vaikams,
Kurie vis auga
Ir linksmi užaugs,
O mano lapas – rudeninis,
Nukritęs vėl prie žemės
Tyliai prisiglaus…
Myliu lapus žalius,
Jie – mano praeitis,
Nematoma gija – nežinomybė,
Dvelksmas pavasariu šiltu,
Pabaliais geltų purienų,
Rausvėjančiu dienovidžiu,
Kurį stebėjome kartu…
Žinau, nebekartokime –
Myliu.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą