Klausau melodijų senų,
Jos mena mūsų
Bendrą praeitį,
Klausysiu tolei jų,
Kol nustosiu verkti…
Melodijos – sielos balzamas,
Užgydo atviras žaizdas,
Užgijus ir nebeperšti,
Paglostai randus – lyginasi,
O gal tik skausmas
Užsimiršta?
Kodėl tada vis sugrįžtu
Prie melodijų senų?
Metai slenka,
Į praeitį vis slenka…
Ieškau naujų, ką tik sukurtų,
Prie sielos neprilimpa.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą