Prigimties meilė

 

Ką suteikė dangus,

To žemėje jau niekas neatims,

Vėl susigrąžins dangus,

Kai tam bus laikas…

Prašau tik vieno –

Neatimk draugų,

Švelnumas, meilė, muzika –

Dvasios penas.

Gili erdvė –

Gilu po žemėmis, –

Kai riekiu kepalą,

Kažką ir nuo savęs atlaužiu,

Duona – darbas…

Nieko neprašau ir šiandien

Iš mėlyno dangaus, –

Nedrąsu sudrumsti

Debesų rimties,

Tą daro tik vėjas palaidas,

O man užtenka

Tavo meilės.