Rudens pradžioje
Prinoksta vaisiai,
Garuoja šviežių bulvių blynai,
Duona ruginė iš nukultų varpų,
Vėlgi suartų laukų...
Paukščiai iš gūžtų pakyla,
Gandrai rikuojasi,
Suka dangumi ratus, –
Tokia pilnatvė gamtoje,
O vis dėlto pasaulyje
Yra ir akmenų...
Graudu palieka pažiūrėjus,
Kai to paties net grūdo
Perpus nesidalina,
Nori sulesti vienas,
Kovoja iki kraujo lašo
Dėl savo valdžios
Ir nepriklausančių valdų,
Ne dėl visų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą