Graži ir vasaros baigtis,
Kada jau žiedas
Darosi mažesnis, –
Mažiau – šviesos,
Ilgesnės naktys,
Nors žvaigždėm apšviestas dangus,
Atrodo – migloje,
Tarsi jaunamartės šyde,
Slėpiningas, apsiblausęs…
Graži senatvė – amžiaus pilnatis,
Labiau jauti artėjant rudenį
Ir žiemos šaltį,
Skubi suskinti tiek gėlių,
Nesutalpini į glėbį,
Prie krūtinės spaudi…
Prabėga metai keleri – atsisuki į praeitį,
Matai save lyg veidrodyje, –
Kokia buvai graži
Gėlių apsuptyje,
Jaunesnė ir už ateitį…
Kiek liko dar dienų,
Pagerbkime.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą