Atsikeliu ryte
Ir bėgu pažiūrėti,
Kaip sužaliavo vejos
Po nakties lietaus,
Gal žvaigždėmis nubėrė
Voratinklius, rasakilas,
Ramunėse atrado žodį „myliu’’
Ir čia sustojo
Saulės palydėti nakčiai,
Ramiai ilsėtis
Ligi kitos aušros…
Nėra užuolaidų nė danguje
Ir nė žalioje žemėje,
Žiemos paklodė – visada balta,
Mano ruduo – gandrinės,
Kai iš namų pulkas vaikelių
Išskrido laimės paieškoti
Į tolimus šiltus kraštus,
Kitoje Žemės pusėje…
Atsikeliu ryte – žiemą ir vasarą –
Pavasariui atveriu vis langą,
Girdžiu varnėno,
Vyturio giesmes,
Tikiu, kad laimės kelias
Dar suka link manęs
Ir pro tave.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą