Moterys – tai gėlės,
Jos nužydi,
Bet niekad nepasensta,
Sudžiuvusią ir puokštę
Prie paveikslo kabinu,
Nepridedu jai aukso, –
Ji iš savęs graži,
Pagarbinta visų šventų...
Metus danguje žvaigždės lemia,
Tėveliai duoda vardą
Nuo mažų dienų,
Pašlaksto švęstu vandeniu,
Paskui lietutis laisto,
O žemės laikrodis skaičiuoja,
Kiek lieka ir dienų,
Naktų…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą