Artimieji - Jūra ir Mindaugas
Mes – moterys,
Visos gražios per šventes,
Mielos prie stalo,
Darbščios laukuose,
Kai daržus ravime,
Darželiuose prižiūrime gėles,
Ant rankų keliame vaikelį,
Besišypsantį ar verkiantį…
Mes – moterys,
Jaunos ir vyresnės,
Kai žiūrime į mažutėlius,
Klausomės dainų,
Kaip vyturys čirena,
Keliame akis į dangų
Už visus gyvus
Ir ten išėjusius jau amžiams…
Mes – moterys,
Žemėje gyvenimą
Net rojumi paverčiančios.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą