Į šviesą visada keliai
Tiktai pro tamsą,-
Kai praeiti miškai,
Kur briedžių kojos vaikšto
Ir triūbina medžiotojų ragai...
Tiek metų medis
Auga, auga -
Palieka šiekštais
Užversti takai.
Mažą medelį vis dar aplenkiu,
Pasaugau,
Kad neužminčiau jo likimo,-
Kaip žvaigždės,
Po kuria ir aš gimiau.
Vis medžiai, medžiai,
Šakomis suaugę,
O šaknys siekia dar toliau...
Kad taip pavasarį
Galėčiau rasti draugą,
Kuris valytų kelią
Tik į saulę,
Kur šviesiau.
-Oi, vėjau!-
Tau sakau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą