Žiemos pažadai

 

Slidinėti – per anksti,

Kurmio rūmas – juodas,

Dar zylutės ant šakų

Peno sau suranda…

Sninga, tirpsta

Ir po valandos

Dirvonas – jau žalias, –

Kol šaltukas nenakvos,

Dar nebus gilios žiemos,

Rogėms – saugios provėžos,

Griūsi – skaudės šonai,

Nosį susitrenksi…

– Kur žiema? –

Klausia vaikai, –

Suradom kepurę

Seniui Besmegeniui,

Morką nosiai,

Anglies gabaliukai – akys,

Žiūrės ir stebėsis,

Kas gi kieme darosi…

Pirmo sniego pažadai,

Kaip saldainiai mano, –

Palaižai – ir nebėra

Ant liežuvio ledo.