Rudenėja

 

Eini gyvenimo keliu,

Ir nesimato pabaigos,

Tiktai žinai, –

Po žingsnį – vis į priekį,

Gimtų laukų kalneliai –

Jau praeityje,

Subėgo upeliu į gatvę,

Medžiais apsodintą,

Tiesią…

Žiūri pro jų šakas,

Properšose – dangus

Ir saulė šviečia,

Po kojomis – žalia veja,

Lapai krenta

Žalsvai geltoni,

Rudenėja…

Nejau – į pabaigą,

O kiek dar žingsnių

Būt galėjo…