Gera žydėti ligi pat rudens,
Žinoti sau širdy,
Kad nieko neužgoži,
Būti žalia rūta,
Palangėje sesers –
Mamos dukra,
Kada abi – vienodos…
Šį rudenį renku lapus,
Pageltusius iš nuovargio,
Susižeriu laimingas šypsenas
Iš mėlyno dangaus,
Tau, žeme, visas atiduodu, –
Užtenka man vienos
Saulutės šypsenos,
Senatvėje – vaikų paguodos...
Sušilę lapai skrenda,
Skrenda per laukus,
Vanduo man – veidrodis,
O skruostuose – duobutės,
Ant šakų liaunų –
Pakibusios raudonos uogos
Vėjuje dainuoja,
Aš rūta žaliuoju.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą