Kur ta riba

Tarp dramos ir tragedijos,

Fantazijos ir melo –

Sugalvotų priežasčių,

Baimės ir pavydo,

Sugniuždančių švelnius jausmus?

Kur ta riba,

Kai protas pasiduoda

Ir prasiveržia kerštas

Per sielos kraštus,

Nors visi žino, –

Iš to naudos niekam nebus?

Kur ta riba

Tarp autoironijos – sarkazmo,

Nepasitikėjimo ne tiktai savimi,

Bet ir visais,

Tada ir vėzdas keliamas,

Kaunamasi su ginklais,

Pasitelkus magiją

Ir žodžiais piktais?..

Kur ta riba,

Kas rūką nuo akių atskleis?