Ateiname žaliu taku
Į paskutinę
Rudens puotą, –
Vėjas pasveikina kirčiu,
Prie kojų lapus pamėtėja
Ir paskutinius žiedelius.
Ateiname savimi patikėję, –
Derlius jau nuimtas,
Arimai suarti,
Nėra ką veikti vėjui,
Teks sūkuriuoti ilgą žiemą
Drauge su snaigėmis.
Kai saulė – danguje,
Pasimiršta rudens bėdos,
Šypsausi dangui,
Žiūriu tau į akis,
Krūtinę šiluma užlieja...
Kalbėk su manimi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą