Kas dieną gimsta tūkstančiai,
Tiek pat į dangų žvelgia,
Pirmi bėga per žemę,
Kiti į ją pareina,
Lyg siela atsigerti…
Karta pakeičia kartą,
Tam kartui atsinaujina,
Taip lydi džiaugsmo giesmės
Išsiskyrimo aidą
Ir artimuosius laidojant…
Per tūkstantmečius eina,
Gyvybę maldos skelbiančios,
Iš požemių net mumijos
Parodo savo vardą,
Ant marmuro iškaltą…
Keičiasi ir papročiai, religijos
Tūkstantmečiais skelbtos,
O dievas iš aukštybių
Džiugina pasaulį,
Kas tobulai sutverta.
Žmogus keičia pasaulį,
Pateisina ir savo darbus,
Ne viskas jame gera, –
Kiek daugel yra vargo,
Iš požemių iškelto.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą