Gamtoje dvynių pasitaiko –
Lazdyno riešutai,
Kaštonai ir slyva, –
Vieni kitų neskriaudžia,
Pasidalina viena žeme
Iš šaka.
Ir mūsų viduje – jausmai dvilypiai,
Ilgokai svarstome,
Atšaukiam sprendimus,
Dažnai sau graužiame
Dėl to nagus,
Bet praeities jau nepakeisi,
Nebūsi kuo kitu.
Išsižadame ir prisiekę,
Sulaužome kitų likimus,
Kiti – mus…
Erdvėje – vėl tas pats, –
Vėjas ūžauja ir siaučia,
Velia sūkurius prie durų,
Lenda pro sielos vartus,
Jei neatsiversi,
Taip ir bus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą