Viskas žemėje priklauso
Nuo gamtos išdaigų,
Pavasario arba rudens
Užklydusios darganos...
Kol šilta, žiedas skleidžiasi,
Kai temsta, užsimerkia,
Rytais pasisuka į saulę, –
Taip bėga nuo šalnos…
O kaip žmogus iškenčia
Rudenį ir žiemą?
Šiltai apsirengia,
Savo namus šildo,
Skaito knygą, rašo ir atskleidžia,
Kaip užuolaidą ant lango,
Savo kasdienes užgaidas,
Norus ir tikslus,
Kad ant jo stalo
Sužibėtų kelrodė žvaigždė…
Gėlės užsiskleisti neskuba, –
Joms – vienas pavasaris,
Saulėta vasara,
Auksu nupiltas spindintis ruduo,
Žiemos išvengs tik sėklos,
Giliausiai žemėje užmigęs
Šaknų gumbu…
Sunkiu metu
Išlikime bet kuo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą