Visi gimti kalneliai,
Kaip ir mūsų žmonės,
Turi vardus nuo seno,
Aukurus žyniai kūreno,
Būrė ateitį jauniems,
Į dangų palydėjo seną…
Ant visų kalnelių
Pirmiausiai kyla saulė,
Slepiasi už miškų,
Į jūrą nusileidžia,
Kur gintaro pily
Gyvena karalaitis,
Migdo Eglė vaikus,
Verpia, audžia – krauna kraitį, –
Taip suprantam laimę…
Į laimės žiburį
Su tavimi kasdien kopiu,
Kalbinu berželį, antį, žaltį,
Seku ir pasakas vaikaičiams,
Kol dar jėgos leidžia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą