Laimingas niekada ilgai nebūsi,
Užeis audra – nulūš pušis,
Paskęs į jūrą ašaros,
Nuplaus gilyn vilnis,
Pušies širdis į akmenį pavirs…
Pilkas akmuo neprasišviečia,
Iškala ant jo nekrologus,
O gintaras per amžius
Skaisčiai spindi,
Juo puošia ir pilis…
Vilnos skara močiutė gobė,
Sudėjo į nytis visas viltis,
Surišo siūlais ir paleido,
Kaip aitvarus vaikai,
Leliodami – į dangų,
Kad sumirgėtų laimės ilgesys…
Patryniau gintaru į smilkinį,
Praėjo skausmas,
Atsigavo ir širdis,
Dabar žinau, kas yra laimė, –
Kai esi sveikas,
Statysi gintaro pilis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą