Kūrėjas – vienišas,
Jam neužtenka ir nakties,
Diena – tik įspūdis,
Kurio vis negali ištrinti,
Pasilieki su savimi
Prie rašomojo stalo
Ilgais vakarais,
Vaikai vienatvę ir rašai,
Trini, rašai,
Ką buvo galima patirti, –
Prasilenkei ir su laiku,
Pagundai negalėjai
Vakar atsispirti…
Kūrėjas visada – su nuplėštais sparnais,
Rytas pakelia ir vėl skrendi,
Veda noras – kuo daugiau pažinti...
Atsitrenki į metų sieną,
Girdi, kaip dūžta stiklas,
Krenta šipuliai į vienatvės
Duobę – į pat širdį…
Gal ir tau taip skirta?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą