Nenustok gėrėtis savimi, –
Tave sukūrė
Nuostabiam pasauliui, –
Gėrėjosi mama,
Kai tu gimei,
Taip džiaugėsi tėvelis…
Nenustok džiuginti draugų,
Visų visų,
Gyvenančių po saule,
Drauge pažįstame,
Koks šviesus gėris,
Kada aplanko visus laimė…
Nenustok žavėtis gėlėmis
Ir pasakų pasauliu, –
Ateina metas – pažiūrėti,
Įvertinti save,
Lyg stiklo veidrodyje…
Nenustok sakyti padėkų,
Užleisti skruzdei kelią, –
Ji suneša šapus į bendrą lizdą,
Perus kelia į saulę…
Nenustok stebėtis savimi, –
Nes tu esi maža
Šio meniškai sukurto,
Rodomo kas dieną dangui,
Dalelė žemiško gyvenimo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą