2020 m. liepos 5 d., sekmadienis

Balta kelio pabaiga



Medžiai ir gėlės,

Kaip ir mes visi,

Keliauja…

Apsistoja, kur gražu,

Kur protarpiais palyja

Ir vėl šviečia saulė,

O vėjas gena

Per laukus…

Kelius užtveria kalnas,

Upės, kriokliai, vandenynai, –

Apeiname mes juos,

Kiekvienas turi savo burę,

Kol šviečia kelrodė

Mūsų žvaigždė…

Yra ir sėslūs,

Kai šaknimis įauga, –

Sava jiems tampa žemė

Ir vandens srovė,

Ramunės žiede randa meilę,

Papuošia kelio pabaigoje galvą

Balta ramune.





Komentarų nėra: