Gėlelės

Gražius žodžius – gėles,

Sudėkime į kraitę,

Pamerksime į vazą,

Pastatykim ant palangės,

O iš kitų vainiką pinsime

Ir pakabinsime aukštai,

Viršum vaišių stalo…

Surinkime gerus žodžius,

Papuoškime sielos kertelę,

Iš jos te spinduliuoja

Gerumo liepsnelė,

Nušviečia trobą,

Tavo ir mano,

Į saulę nuolat žiūrintį,

Gyvybės langą…

Švelnius žodžius paskirkime

Vienatinei mūs mamai,

Darbštumo atmintimi

Šlovinkime ir tėvelį,

Pakilusius ar besiruošiančius

Į amžinybės dangų, –

Jie ir mes – gėlelės.