Iš po akmenėlio balto

Myliu upelius, –

Jų vanduo – tyras,

Tinka sauja pasisemti,

Išteka iš čiurkšlės,

Kalno, slėnio

Ar iš po akmenėlio,

Kuris po daugel metų tampa baltas…

Myliu upelius, –

Ten niekas nenuskendo,

Išplaukė ir skruzdėlė,

Stirna atėjo atsigerti,

Pavasariais lydekos neršia…

Myliu upelius, –

Jie sugėrė mano ašaras,

Kada tėvelius palaidojau,

Pakilo iš tenai migla,

Nutūpė ant lango,

Nušluosčiau skepeta,

Pakabinau ją ant žilvičio prie upelio –

Tegu sausta…

Myliu upelius, –

Atskrenda kregždutė,

Pamirko molio grumstelius,

Prilipdo viens prie kito,

Kaip tėvelis lipdė

Karo nuniokotos žemės saujas,

Nendre apdengė namą, tvartą…

Užaugau prie upelio –

Noriu iš jo visą amžių gerti, gerti...