Kiekviena melodija – sava,
Tarsi paukščio giesmė
Prie gimto lizdo, –
Daina ir gydo,
Ašarą nušluosto,
Vakarais užmigdo…
Daina – erelio skrydis
Virš aštrių briaunų,
Numeti plunksną,
O ji ir pati nusileidžia,
Plevena vėjuje – girdi,
Lyg savo širdies aidą…
Medžio dūdelė,
Lentelių skrabalai,
Iš tošies sklinda meilė,
Visą gyvenimą mąstai,
Ar tavo šitas kelias…
Paliečiau sielos stygą –
Aidi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą