Kai susitikom,
Buvome maži ir žaidėme
Mediniais žaisliukais,
Kai rašėm lentoje
Gražius posmus,
Mūsų raidės susitiko,
Rankos susipynė…
Kai ėjome gyvenimo keliu,
Laikydami vaikus už rankų,
Saulė mus lydėjo,
Paukščių Take
Mūsų žvaigždė žibėjo…
Kai žaibas kirto,
Žemė sudrebėjo,
Išsprūdo iš po kojų kelias,
Vaikai eiti padėjo,
Džiaugsmą iš naujo
Apturėjau...
Tokia visų nelaimių priežastis –
Mirtis, –
Gyvenimas taip eina,
Kaip ir ėjo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą