Mūsų laikas vėl atėjo

Prisimenu tave pavasarį –

Plaukė upe ledai,

Ant jų varnos tupėjo

Ir dūzgė saulėje mašalai,

Sode žydėjo vyšnios,

Krito obelų žiedai

Net nepalietus vėjui…

Vėl susitikom rudenį,

Gana vėlai,

Prisirpusios uogos kvepėjo,

Rudavo dobilų žiedai,

Skrisdamos gervės klykavo,

Mojavo išskėstais sparnais

Pasiliekantiems labos linkėdamos…

Prisimenu tave,

Kai bridom apsnigtais takais,

Vėl mynėme ten savo pėdą,

Šiaudų stirtoje kvepėjo obuoliai,

Tenai laikydavo juos tėvai

Iki pat Kalėdų…

Prisimenu tave,

Kaip grįžtantį pavasarį,

Kylančią saulę per visą sprindį…

Kaip mes paūgėjome.