Paverkim dėl gyvų,
Kurie per akmenis
Kasdien dar eina,
Erškėtrožių vainikas –
Ant plikos galvos,
Viena ir žuvimi
Su pulku draugų pasidalina,
O basos kojos bijo
Karščio dykumos…
Ilgai neverkim mirusių, –
Jiems – rojus virš galvos,
Pamiršta sunki velėna
Ir neberūpi žemės skriaudos,
Kartojamos be atvangos...
Persižegnokime kryžiumi,
Pridėję nykštį prie kaktos,
Kol maldą sukalbėsi,
Pragys ir vyturys
Aušros.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą