Pakelėse

Patinka vasarą lietus,

Šlapi takeliai,

Šaligatviai dar slidūs, –

Eidama dairausi –

Pakelėse gėlės žydi…

Nuo pat mažens jos žiūri

Į akis atidžiai,

Bet vis nesusipažįstame, –

Vardų net nežinau,

Tokia ta mūsų

Atsaini draugystė…

Visiems patinka augti atvirai,

Kad vis žiūrėtų ir matytų,

Pakalbintų praeidamas,

Lietus nulytų,

Vėjas nupurtytų ir palankstytų…

O aš dažnai slepiu akis,

Kad šlapių nematytų,

Pirštais nebadytų…

Pakelėse gėlės tebežydi.