Žarstau akmenėlius,
Pirmus savo darbo vaisius,
Nubyra ir atsiskiria
Prilipusios prie jų ir smiltys, –
Lieka – grynuolis,
Mūsų žemės grunto –
Pilkas…
Nemačiau deimantų
Nė baltų perlų,
Prieš saulę pažiūrėjus
Baltijos auksas žaižaruoja,
Meiliai spindi,
Prilipusių per metų metus
Mažų muselių sparnai virpa,
Skrenda pakeltos
Vėl į melsvą dangų –
Mūsų gintaras…
Žarstau su tavimi
Nukritusius lapus,
Įvairių formų – spindžių,
Žiemai puokštelę padedu,
Ąžuolo giles suveriu ant smilgos,
Bus mums – karoliai,
Vasaros žemuogėmis kvepiantys
Ir sielas gydantys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą