Netausokim žodžių nuoširdžių,
Sakykim „ ačiū’’, „ prašom’’,
Sakykime žodžius,
Kurių dar niekas niekada nesakė…
Nužydi gėlės ir nulinksta,
Jos atsisveikina su saule,
Į žemę grįžta pailsėti,
Nors toks mielas pasaulis…
Dažnas palinksta nešdamas
Sizifo akmenį prieš kalną,
Dažnas nespėja padėkoti
Už šitą naštą, jam paskirtą, laimę…
Netausoju ir jausmų,
Atodūsių ir juoko,
Kai šiuos žodžius tariu,
Sau nieko nebelieka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą