Niekur nemačiau
Tokio mėlyno dangaus,
Kaip Italijoje,
Siaurų Neapolio gatvelių,
Venecijos lagūnų,
Istorinių paminklų,
Kalniose – bažnyčių,
Vienuolynuose – vynuogynų,
Krioklio švento…
Į Romą suveda visi keliai,
Palaiminimo laukiau
Metų metus
Ir sulaukiau...
Pamėgau ir melodijas,
Romanuose skaičiau ir įsivaizdavau,
Kad man groja muzikantai,
Šoku balta suknele,
Mojuoju nosinaite,
Lange naktis atspindi tavo veidą…
Upelyje braidydama
Mąsčiau apie upes,
Kurios prasideda iš krioklių kalnuose,
Į mano slėnį nusileidžia...
Apsėmė kojas kylanti banga,
Miražas dingo,
Pasiliko kalnų aidas,
Pakartojęs: „ MEILĖ.’’
Ar tai – tiesa,
Ar mano svajos plaukia?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą