Matau, kaip kyla
Juodas debesys,
Parbėgu į namus,
Uždarau duris
Ir langus…
Pirmi lašeliai geria
Saulės spindulius,
Nukritusius ant lapų,
Per juos ir šviesą geria
Iki pat šaknų,
Įmirkusi balutėje
Alsuoja žemė…
Kam aš bėgau?
Lašai – tiktai lietus,
Besibeldžiąs į žalią stalą,
Ant kurio – gėlė,
Palaistytas medelis, –
Jis stovi vietoje
Ir saulę geria…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą