Buvau gimtinėje,
Kur tylūs vakarai,
Ranka mamytės
Dar kartą paglostė,
Tik nežinau, ar ten –
Šventoji, ar tik Anykšta,
Per akmenėlius šniokštė…
Buvau taip neilgai,
Tiek triukšmo ir dainų,
Ausys priprato prie melodijų,
Į sielą susiliejo
Daug sraunių upokšnių,
Girdėjosi ilgai ilgai,
Girdėsis ir iš atminties,
Dainų žodžius išmoksiu…
Buvau prie vandenų,
Baltijos jūra šniokštė,
Bangos atsistūmė nuo krantų, –
Visai kitoks ir garsas –
Ne upokšnių…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą