Pavasarį ankstyvą
Pakyla dobiliukai
Iš molingo dirvono,
Su vyturiais drauge
Galvijų išmintoje pėdoje
Pirmieji rodo galveles,
Į dangų stiepiasi per colį…
Paukštis suauga – skrenda,
O dobiliukai – žydi,
Vieni – sunokę,
O kitų galvelės lenda,
Sėjasi laukai su vyturio giesme,
Net rudeniop lapus,
Laime paženklintus,
Surandame…
Pabūnu vyturiu danguje,
Pagiedu saulei,
Paskęstu dobilų lauke, –
Čia mano giesmių
Gimtas namas,
Atviros langinės, klebinamos vėjo,
Meistrų išraižytos
Dobilais ir paukščiais,
Nuo senovės
Veriamos.
Tautodailininkui Albinui Šileikai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą