Džiaugiuosi, kad esu,
Šiandieną tu – mano gyvenimas,
Laimės blyksnis,
Kad vis prisimenu,
Kurie – tarp debesų, –
Tenai visų svarstyklės atsispindi naktį...
Tu – saulė,
Nušvietei pasaulį,
Per tave ir laimę atradau,
Vaivorykštės lašeliuose –
Palaimą…
Lašas – spindulys
Tarp dangaus ir žemės,
Jis nekrenta staiga,
Ilgų ilgiausiai laikosi
Ir ant blakstienos,
Kol nudžiūsta nerimas,
Tiktai tada atsiveria
Naujas gyvenimas…
Ankstyvoje ryto rasoje –
Gyvybės, džiaugsmo pradas,
Surenku į delnus lašelius
Ir nusiprausiu veidą,
Nusišluostau blizgančiu medžio lapu,
Kad ir širdis pajustų
Nuo žemės kylantį alsavimą,
Tikrų tikriausią atgarsį
Sielos pasaulyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą