Eini tolyn žiūrėdamas į kelią,
Turi ir tikslą, lyg burtų lazdelę,
Matai toliau, negu ir jėgos gali,
Jauti stipriau – nepadeda ir burtai,
Ištiestas kilimas per dangų, –
Sunkiai kojos keliasi…
Kasmet mažėja metų žingsnis,
Siaurėja ir minčių takelis, –
Keleiviui reikia kelio,
Kaip srovės upeliui…
1 komentaras:
Oi, tas kelias...tolyn tolyn...žiūrėk, ir susilieja su dangum. Ačiū, jautru.
Rašyti komentarą